Knygų redaktorė Donata Linčiuvienė

„Darbas „Vagoje“ buvo ir gyvenimo teatras, ir gyvenimo realybė – reikėjo plaukti. Jei rašytojas, su kuriuo dirbdavom, būdavo giminingų pažiūrų ar lankstus, tuos rifus aplenkdavom“, – sako knygų redaktorė Donata Linčiuvienė, redagavusi žymiausių sovietmečio rašytojų – tarp jų ir Juozo Baltušio, Justino Marcinkevičiaus, Juozo Grušo, Broniaus Radzevičiaus – knygas.
D. Linčiuvienė (g. 1938 m.) – Sorbonos universiteto daktaro, tarpukariu vienintelio Baltijos šalyse diplomuoto sociologo Prano Dielininkaičio dukra, Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo leidyklose „Mintis (1962-1969 m.), „Vaga“ (Valstybinės grožinės literatūros leidykla, 1969-1994 m), o nuo 1994-ųjų – Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, kur redagavo Balio Sruogos, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės raštus. 2008-aisiais ji tapo pirmąja premijos „Auksinė lupa“ laureate.
Kaip pasakoja D. Linčiuvienė, sovietmečio redaktoriams tam, kad nenuskęstų, reikėjo ne tik numanyti, kur išsidėstę cenzūros rifai, bet ir jausti povandenines politikos sroves, o kartais plukdyti ir nusivylimo ar depresijos prislėgtus rašytojus. Nepaisant įtampos ir absurdo, redaktorė sako savo darbą mylėjusi, „kaip ir likę 90 proc. „Vagos“ darbuotojų“. „Dabar daugiausiai prisimenu, kas buvo linksma, smagu, kaip antai dainavimą su kolegėmis įkurtame ansamblyje „Purienos“, – sako redaktorė. Nepaisant suprastėjusios regos, tekstus ji taiso iki šiol – tik jau tokius, kurie jai labiausiai patinka, t.y. muzikologijos veikalus ir vertimus iš prancūzų kalbos.