Šiandienos istorijos teoretikai sako, kad XXI amžiaus žmogui labai svarbu ne tik suprasti, bet ir pajausti istoriją. Ką naujo galime suvokti apie save ir kitus, nuo mūsų laike jau nutolusius žmones, tyrinėdami jų epochoje susiklosčiusią maisto gaminimo ir valgymo kultūrą, gamindami ir ragaudami mūsų protėvių mėgtus patiekalus? Kaip yra apibrėžiama kolektyvinės bendruomenės gastronominė tapatybė? Kokie patiekalai formavo lietuvių savasties jausmą XIX ir XX amžių sandūroje? O kokius patiekalus derėtų pasigaminti Lietuvos piliečiui, besiruošiančiam švęsti Vasario 16-ąją ir norinčiam prisiminti tarpukariu sukurtą modernios Lietuvos civilizaciją?
Šiuos ir kitus klausimus kartu su istorikais Anželika ir Rimvydu Laužikais svarstysime sklaidydami Liudvikos Didžiulienės-Žmonos (1856-1925) parengtą knygą „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas” (1893), kuri ką tik pradėjo naują savo gyvenimo etapą, išleista „Vagos” leidyklos.
Ved. Aurimas Švedas.