Žymus archeologas Liudvikas Kšivickis 1903 m. apie slaptą akmenų kelią po vandeniu – Sietuvos kūlgrindą, savo rankraščiuose yra rašęs: „Pasakojo man apie šią Sietuvą stebuklų stebuklus: kelias šis išgrįstas po vandeniu, akmenys esą plokšti ir dideli kaip stalas, galima važiuoti ketvertu greta sukinkytų arklių. Bet jei šiek tiek kryptelėsi į šoną, tai brinktelėtumei su visu vežimu į tokią gilumą, iš kurios jau nebeišlįstumei.“

Anot archeologo L. Kšivickio, Sietuvos kūlgrinda – vienas slaptų kelio, jungusio Medvėgalio, Paršpilio ir Šiuraičių pilių įgulas, ruožų. Šiandien yra žinomi trys kūlgrindos takai. Pirmasis eina per Sietuvos upelį, kiti du veda per gretimas pelkes. Greičiausiai šios kūlgrindos įrengtos žemaičių ir kuršių kovų su Kryžiuočių beiKalavijuočių ordinais. Apie šį žmogaus rankų darbo kūrinį žymus geografas Česlovas Kudaba taip rašė: „Sietuvos Kūlgrinda – didis mūsų krašto archeologinis paminklas. Ne veltui (...) pasakojama, jog tai iš seniai, kai gyveno du milžinai. Tai jų darbas. Šiaip ar taip, gręžinių duomenimis, Sietuvos pelkės gylis 5–7 m. Kiek akmenų tekę paskandinti darant tą akmens taką!“

Sietuvos kūlgrindą galima rasti Varnių regioniniame parke. Kultūrologas Linas Šedvilas, bene vienintelis Lietuvoje, kviečia lankytojus pereiti slaptaisiais vandens keliais.