Dubingių piliavietė yra Molėtų rajone, Dubingių miestelyje, prie Asvejos ežero. Tai didelis, apie 500 m ilgio ir iki 200 m pločio, pusiasalis – kalva, kažkada buvusi sala. Šioje piliavietėje tebėra išlikę buvusių XVI–XVII a. Radvilų rūmų ir evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsiai.

Dubingių žemės vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1334 m., aprašant Livonijos ordino puolimą. Archeologiniai tyrimai nekelia abejonių, kad Dubingių piliavietė išaugo iš buvusios medinės pilies ir priešistorės laikais naudoto piliakalnio.

Dubingių miestelis dažniausiai minimas istorikų darbuose, kurie skirti Radvilų giminei. Dubingiai buvo Radvilų kunigaikščio titulo – Radvilo, Dubingių ir Biržų kunigaikščių – sudedamoji dalis. Ypač dažnai ši pilis prisimenama kalbant apie Barborą Radvilaitę. Po santuokos su karaliumi Žygimantu Augustu ji Dubingių pilyje buvo paslėpta ir praleido beveik pusmetį.

Su istoriku, archeologu dr. Rimvydu Laužiku susitinkame Radvilų rūmų liekanų pritaikymo eksponavimo vietoje, kur laukia įdomus pasakojimas.

2005–2009 metais Dubingių piliavietėje vykdytų archeologinių tyrimų metu buvo atkasti buvusių Radvilų rūmų pamatai, rūsiai, sienų bei grindų fragmentai. Šiandien Rūmų liekanos apsaugotos, uždengtos apsauginiu statiniu, pritaikytos eksponuoti laukia lankytojų.