„Čia apsilankęs, jautiesi lyg paslaptingoje legendoje. Vaizduotėje atgimsta ledynų pašvaistės, neįžengiamos sengirių paunksmės, smilkstančios alkos, tiltai per ežero gelmes“, – rašė Česlovas Kudaba.

Žemaitijos nacionaliniame parke gyvena žemaičiai, išsaugoję savo tarmę, charakterio ypatumus, papročius, tradicines šventes, amatus. Ypač garsėja Užgavėnėmis. Plateliuose, dvaro arklidėje, įkurtas pirmasis Lietuvoje Užgavėnių muziejus, kuriame yra daugiau kaip 250 įvairių kaukių, vadinamų „lėčynų“.

Žemaitijos nacionalinis parkas siekia išsaugoti ypač vertingą bei sudėtingą senąjį kultūros paveldą (piliakalnius, alkakalnius, kapinynus ir senovės gyvenvietes), savitą šio krašto architektūros palikimą (bažnyčias, Kristaus kančios kelius – Kalvarijas, senuosius kaimus su tradicinėmis sodybomis, koplytėles, koplytstulpius, kryžius), kitas kultūros paveldo vertybes ir paminklus, puoselėti Žemaitijos regiono kultūros tradicijas, amatus, materialinės ir dvasinės kultūros palikimą.

Apie Žemaitijos nacionalinio parko kultūrinį ir dvasinį paveldą tarmiškai pasakoja Platelių lankytojų centro administratorė Aušra Brazdeikytė, Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė ir audėja Laimutė Puidokienė.