Krekenavos regioninio parko simbolis – europinis stumbras. Pašilių stumbryne, gyvuojančiame daugiau kaip 40 m., atkurta kadaise Lietuvoje gyvenusių ir išnykusių stumbrų populiacija. Pats parkas yra Vidurio Lietuvos žemumoje, Nevėžio lygumoje. Vyraujantys žemėvaizdžiai – molingos lygumos ir upių slėniai. Tad nenuostabu, kad Krekenavoje gyvenusį Maironį kūrybai įkvėpė supantis gamtos grožis, jos ramybė ir didingumas. Užsukti galima į Valaktėlius, kur dirbusio kunigo Juozo Tumo-Vaižganto kūrybai ir Garšvių knygnešių draugijos veiklai pažymėti Ustronės viensėdyje įsteigtas J. Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejus. Krekenavos krašte XIX–XX a. gyveno ir kūrė žymiausias Lietuvos liaudies menininkas – kryždirbys Vincas Svirskis. Kas nenorėtų aplankyti legendomis apie prasmegusius Čičinsko rūmus apipintą Upytės piliakalnį, vadinamą Čičinsko kalnu. Traukia ir staigmena lygumų kraštui – Bakainių piliakalnis, kurio stačius šlaitus iš trijų pusių juosia Liaudės upė. Gerai įtvirtintą piliavietę kronikose mini kryžiuočiai.

Anot Krekenavos regioninio parko vyr. specialistės Linos Juozaitienės, norint aplankyti įdomiausias parko vietas, pakeliui susipažįstant su kraštovaizdžio vertybėmis, truktų porą dienų. Todėl labai pravartu užsukti į lankytojų centrą, o jau iš ten, kur tik širdis geidžia. Laidoje taip pat kalbės Pašilių stumbryno jėgeris Rytas Papšys ir Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė.