Santuoką LDK kilmingieji stačiatikiai visų pirma suprato ne kaip meilės išraišką, o kaip politinių, ekonominių ir socialinių tikslų siekimo instrumentą. Ką LDK istorijos šaltiniai pasakoja apie materialines santuokos sudarymo sąlygas?
Jeigu kilminga šeima galėdavo pasirinkti, kokį kraitį ištekančiai dukrai ji skirs – žemę, kitą nekilnojamą turtą ar pinigus, – koks pasirinkimas dažniausiai būdavo daromas?
Kas valdė kraitį? Vyras ar žmona? Kokie teisiniai mechanizmai buvo naudojami siekiant apginti žmoną nuo galimų jos vyro finansinių machinacijų arba jos kraičio išvaistymo pavojaus?
Kaip buvo tariamasi dėl būsimos giminaičių, artimųjų arba pačių besitariančiųjų santuokos? Kodėl LDK visuomenėje buvo svarbu sudaryti ikivedybines sutartis? Kokios aplinkybės, susijusios su būsima santuoka, paprastai būdavo aptariamos ikivedybinėse sutartyse?
Koks stačiatikių kanoninėje teisėje buvo nustatomas amžius, kurį pasiekus asmenis jau galima susižadėti bei susituokti?
Koks faktorius rengiant sužieduotuves ir planuojant santuoką buvo svarbesnis – santuokoje dalyvausiančiųjų laisva valia ar tėvų pritarimas?
Kodėl Iljos Ostrogiškio ir Beatos Kosteleckos santuokos istorija galėtų tapti pavyzdine istorinio romano autoriui arba kino filmo režisieriui, norinčiam savo kūrinyje parodyti gražią meilę?
O kokios asmenybės bei jų savitarpio santykiai galėtų tapti „pavyzdine“ neapykanta vienas kitam liepsnojusių vyro ir moters, kurie gyveno santuokoje, istorija?

Pokalbis su istorike, dr. Andželika Ščemeliova.

Ved. Aurimas Švedas