Kaip Steigiamajam Seimui pavyko apibrėžti kariuomenės vietą bei vaidmenį valstybėje, koks kariuomenės pavaldumo, kontrolės ir atskaitomybės modelis buvo sukurtas?
Kokios partijoms simpatizavo politiškai angažuoti karininkai? Kaip, kada, kodėl gimė Slaptosios karininkų sąjungos idėja? Kokie buvo Slaptosios sąjungos tikslai? Ką pavyko per šios sąjungos egzistavimo metus nuveikti jos nariams?
Kaip Lietuvos kariuomenė nuėjo kelią nuo Steigiamojo Seimo ir demokratijos iki 1926 m. gruodžio 17-osios perversmo? Kada karininkų tarpe išsikristalizavo perversmo idėja? Kokia kariuomenės dalis rėmė perversmininkus? Kiek reali buvo galimybė, jog perversmininkams galėjo nepasisekti?
Kiek karininkų-perversmininkų tarpe būta vienybės projektuojant tai, kokia turi būti naujoji valdžia?
Kaip poperversminiu laikotarpiu, virtusiu ištisa epocha, buvo formuojama Smetonai lojali Lietuvos karininkija?

Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, knygos „Politikai su antpečiais: Civilinės ir karinės valdžios sąveika tarpukario Lietuvoje“ autoriumi Kęstučiu Kilinsku.

Ved. Aurimas Švedas