Kokios knygos suformavo profesoriaus Alfredo Bumblausko, kaip kultūros istoriko, kuriam įdomūs istorijos teorijos klausimai, tapatybę? Kokius tekstus šiandien profesorius rekomenduoja paskaitų metu skaityti saviesiems studentams?
Tolimais 1988-aisiais Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto skelbimo lentoje buvo pakabintos „Istorijos specialistų ruošimo pertvarkymo projektas siūlomas IF persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės“. Šio projekto - manifesto penktasis punktas skamba taip: „Jeigu dora yra tai, kas gera amžinybės požiūriu, tai istorija turi būti rašoma taip, kad įvardintų šią dorą ir tuo paliktų ją amžinybei. Žmogui dorą turi suteikti idėja, kad ir visi jo darbai lieka istorijai ir anksčiau ar vėliau bus įvertinti dorų istorikų. Apgauti istorijos nepavyks, tai ir bus istorikų ir istoriografijos misija.“ Ką Sąjūdžio epochoje prof. A. Bumblauskas norėjo nuveikti, ką pakeisti istoriko amate ir Istorijos fakulteto gyvenime? Kiek tos Sąjūdžio epochos idėjos ir emocijos tapo akstinu „eiti į galeras“ – 1990-aisiais tapti pirmuoju Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanu Nepriklausomybės epochoje? Ir kodėl dekanas yra ne sykį įvairiuose pokalbiuose kartojęs, kad šis sprendimas buvo klaida? Kokios priežastys nulėmė tai, kad prof. A. Bumblauskas nusprendė imtis naujos katedros Istorijos fakultete kūrimo? Kuo pastaroji katedra turėjo būti kitokia to meto fakulteto ir net universiteto kontekste? Kiek profesoriaus Edvardo Gudavičiaus ir vienuolika metų kurtos televizijos laidos „Būtovės slėpinių“ faktoriai lėmė katedros gyvenimą?
Istorijos teorijos ir kultūros katedra 2023-aisiais švenčia savo trisdešimtmetį. Trisdešimt metų – didžiulis laiko tarpas ne tik žmogaus, mokslininko, bet ir universitetinės katedros gyvenime. Kokie yra svarbiausi Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros pasiekimai (žvelgiant iš jos kūrėjo ir vadovo perspektyvos)?
Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriumi Alfredu Bumblausku.
Ved. Aurimas Švedas