Supratęs, kad po kelerių metų gydymo sunkiai traumuota koja nebus atstatyta, Rapolas Micevičius pats paprašė gydytojų ją amputuoti. Visą gyvenimą itin aktyvus buvęs vyras norėjo išsaugoti gyvenimo būdą, o ne galūnę, kuri niekada, ko gero, jau nebebūtų visavertiškai veiksni. Net ir jausdamas fantominius skausmus galūnėje, kurios nebėra, Rapolas gyveną ypač judrų gyvenimą su plačia šypsena veide.
Ved. Lavija Šurnaitė