Kaip ir kokiomis aplinkybėmis gimė roko grupė „Siela“?
XX amžiaus dešimtas dešimtmetis buvo laikmetis, kuriame įvairūs Lietuvos miestai turėjo savo skirtingą skambesį. Jį kūrė savitos grupės, muzikavusios Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje. Kaip šioje epochoje skambėjo Utena? Ir kiek šį skambesį lėmė „Sielos“ egzistavimas?
Kaip atsirado pirmasis „Sielos“ albumas „Vėjas, nešantis naktį“ (įrašytas 1990-aisiais per 3 dienas ir 3 naktis). Kur jis buvo įrašinėjamas? Kiek į kūrybinį procesą įsitraukė iš Vilniaus į Uteną albumo įrašams atvykęs Edmundas Babenskas?
Pirmieji grupės albumai „Vėjas, nešantis naktį“ ir „Prakeikimas“ (1991 m.) tais laikais nebuvo išleisti jokiu formatu. „Siela“ įrašė juos į magnetinę juostą, kuri vėliau Utenoje buvo nunešta į muzikos įrašų kioskelį ir tokiu būdu pateko į Utenos ir Lietuvos melomanų kolekcijas. Taigi, rokeriai kartojo XIX a. pabaigos knygnešių kelią?
1993-aisiais „M-1“ garso įrašų studijoje buvo įrašytas „Sielos“ albumas „Juodojo opiumo žemė“. Kaip gimė albumo pavadinimas, kuris iki šiol yra viena niūriausių ir kartu – gražiausių lietuviškojo roko metaforų? Ką šiuo pavadinimu „Sielos“ muzikantai norėjo pasakyti apie save, savo laikmetį ir juos supantį pasaulį?
Kodėl „Siela“ 2023-aisiais nusprendė atgaivinti „Juodojo opiumo žemę“ vinilinės plokštelės pavidalu? Ir kaip būtų galima paaiškinti tai, kad vartotojiškoje, komforto besivaikančioje visuomenėje pastaruoju taip išpopuliarėjo plokštelė - tokia nepatogi ir senamadiška muzikos laikmena?
Pokalbis su roko grupės „Siela“ lyderiu Aurelijumi Sirgedu ir prodiuseriu Lauru Lučiūnu.
Ved. Aurimas Švedas