Kas yra „mikroistorija“ ir kokius mikropasaulius ji tyrinėja? Su kokiais iššūkiais susiduria istorikai siekdami tirti konkrečios bendruomenės (ir joje gyvenančių pavienių asmenų) gyvenimus, veiklą, santykius su „išore“ ilgoje, šimtmečius besitęsiančioje, laiko perspektyvoje?
Kuo išskirtiniai yra Kėdainiai senosios Lietuvos valstybės istorijos kontekste? Kėdainių kaip privačios valdos istorija atskleidžia, kad šią valdą sudarė trys dalys: dvaras, miestas ir valsčius arba valsčiai (kaimai). Kaip ilgai Kėdainių „istorinį DNR“ formavo šios trys dalys? Kas dominavo šioje valdoje – dvaras ar miestas?
Kėdainiai buvo įkurti kaip privatus miestas. Kaip miesto raidą įtakojo pastarasis jo statusas?
Kaip Kėdainių likimą paveikė tai, kad miestas abipus Nevėžio upės išaugo toje vietoje, kur kryžiavosi net aštuoni didieji sausumos keliai?
Kiek amžių Kėdainių istorija yra neatsiejamai susijusi su Radvilų giminės istorija? Ar išties Kėdainių visuomenė iš esmės buvo didikų Radvilų kūrybos projektas? Kodėl būtent Biržų ir Dubingių Radvilų valdymo periodą reikėtų laikyti sėkmingiausiu Kėdainių valdos istorijoje?
Kėdainių istoriją kūrė ne tik Radvilos bei kitos šį miestą valdžiusios giminės, bet ir konkretūs žmonės – miesto vaitai ir burmistrai, architektai, amatininkai, pirkliai, Šviesiojoje gimnazijoje dirbę mokytojai. Koks žmogus, jo veikla, likimas galėtų geriausiai atskleisti Kėdainių istorijos gelmę bei įvairovę, būti savotišku „raktu“ stengiantis perprasti laikotarpį nuo XV a. vidurio Iki XVIII a. pabaigos?
Kodėl Kėdainiai buvo vienas iš nedaugelio LDK miestų, kur nebuvo gėda būti lietuviu?

Pokalbis su knygos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mikropasaulis: Radvilų Kėdainių visuomenė (XV-XVIII a.)“ autoriais prof. Raimonda Ragauskiene, prof. Aivu Ragausku, dr. Deimantu Karveliu.

Ved. Aurimas Švedas