Šiame pokalbyje istorikas, rašytojas, diplomatas Alfonsas Eidintas pasakoja apie savąjį kelią į praeities tyrimų pasaulį. Kas lėmė šio žmogaus apsisprendimą rinktis istoriko specialybę nors tai sovietmečiu buvo ne tik mokslo kiek ideologijos sfera? Kokios profesinės bėdos kamavo šioje epochoje gyvenusius ir dirbusius praeities tyrinėtojus? Kodėl A.Eidintas ilgainiui pradėjo ieškoti saviraiškos galimybių grožinės literatūros srityje? Kokios naujos galimybės atsiveria prieš istorinio romano autoriaus akis, lyginant jo veiklos sferą su mokslininko darbu?
Ką profesionaliam istorikui naujų patirčių ir gebėjimų prasme gali duoti diplomatinė tarnyba?
Kas yra kontrafaktinė arba alternatyvioji istorija ir kodėl verta ja užsiiminėti?
Kokie neįvykusios istorijos siužetai yra svarstomi naujausioje A.Eidinto knygoje „Kitokios istorijos ilgesys. Alternatyvūs (kontrafaktiniai) pasakojimai“?
Kokiomis prielaidomis remiantis yra kuriamas centrinis minėtoje knygoje pasakojimas „Lietuva narsiai pasipriešina SSRS agresijai 1940 metais“?
Kokias svarbiausias klaidas Lietuvos Respublikos politinis elitas padarė tarpukario epochoje kurdamas santykius su bolševikine Rusija? Kokius klaidingus sprendimus 1940-ųjų birželio mėnesį padarė tuometinis Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona?
Kokių tikslų buvo įmanoma pasiekti nusprendus priešintis?
Kaip klostosi kontrafaktinė istorija A.Smetonai sutelkus politinį ir karinį elitą vieningam veikimui?
Ko mus galėtų išmokyti kontrafaktinės istorijos siužeto apie apsisprendimą priešintis sovietinei armijai svarstybos karo, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje, akivaizdoje?

Pokalbis su istoriku, rašytoju, diplomatu prof. Alfonsu Eidintu.

Ved. Aurimas Švedas