Nuo kada, kiek ir kokiais būdais sovietinė valstybė kišosi į šeimos gyvenimą ir vyro bei moters sprendimus, susijusius su motinyste ir tėvyste, kitaip sakant – užsiėmė biopolitika? Kodėl sovietinė ideologija skatino gimdyti ir auginti daug vaikų? Ar tai lėmė darbo rankų neefektyvioje pramonės arba žemės ūkio sistemoje poreikis? Kada „raudonoji moteris“ pirmą kartą turėjo gimdyti, kiek nėštumų jai rekomenduota turėti?
Kokiomis aplinkybėmis moterims buvo leidžiama daryti abortą?
Vaikystė sovietinėje santvarkoje esą turėjo „absoliučią vertę“. Kita vertus, sovietmečiu egzistavo „nereikalingų vaikų“ kategorija. Kokiomis aplinkybėmis būdavo atsikratoma vaikais, išsiunčiant juos į kūdikių arba vaikų namus?
Kokią funkciją sovietinėje sistemoje atliko mokyklos-internatai? Kokie vaikai į mokyklas – internatus patekdavo dažniausiai?
Valstybinė globos įstaigų sistema per visą sovietmetį buvo perpildyta paliekamų vaikų, kurie tiesiog fiziškai netilpo įstaigose. Kodėl susiklostė tokia situacija? Globos įstaigų buvo tiesiog labai mažai? O gal norinčių atsikratyti vaikais sovietmečiu būta labai daug?

Pokalbis su istorike dr. Ieva Balčiūne.


Ved. Aurimas Švedas