Psichologinis atsparumas pasak apibrėžimo yra gebėjimas psichiškai ar emociškai susidoroti su krize ir greitai grįžti į prieškrizinę būseną. Šį terminą aštuntajame dešimtmetyje sugalvojo amerikietė psichologė Emmy Werner, atlikusi keturiasdešimt metų trukusį Havajų vaikų, kilusių iš žemos socialinės ir ekonominės padėties, tyrimą. Ši teorija daugybę metų plėtojama skirtingos srities mokslininkų, o neuromokslininkai tyrinėja procesus, kurie vyksta mūsų smegenyse, susidūrus su gyvenimo krize.

Laidoje Tuzinas pokalbis su Antverpeno universiteto neuromokslininke Roma Šiugždaite apie vaikų atsparumą krizėms ir tai, kas vyksta mūsų smegenyse su jomis susidūrus. Roma, pradėjusi savo karjerą kaip matematikė ir informatikė, šiuo metu gyvena ir dirba Belgijoje. Mokslininkė bando atsakyti į klausimus apie tai, kiek atsparumas yra nulemtas vaiką supančios aplinkos, ir kiek jis yra įgimtas? Ar galima išmokyti atsparumo?

Ved. Ignas Klėjus