„Nugi žmogus nemoka pasakyti, ko jis nori. Vieną kartą įėjo į kiemą ir rodo – man vat reikia tokio. Rankas sudėjo taip… Sakau, o kas tas yra? Nu va tokio reikia. Sakau, tai gal kryžius? Sako, taip, kryžius“, – juokiasi Zenonas Žarys, joniškietis, kuris 45-erius metus nedideliame Kurmaičių kaime gamina paminklus.

„Išėjo iš mados. Rusų laikais paminklai būdavo pusantro metro aukščio. Nu kam jie reikalingi? Va, paminklas iš trijų detalių ir užtenka“, – sako pašnekovas.

Paminklų meistras Zenonas apie akmenį žino praktiškai viską ir įspėja žmones būti budrius – kai kurie „verslininkai“ vis dar parduoda pigius ir nekokybiškus iš Kinijos atsivežtus paminklus.

„Masiška apgavystė. Jie nenupoliruoti taip, kaip priklauso. Patrynė, vaksu užtrynė ir – aš didžiausias paminklininkas, giriasi“, – piktinasi paminklų meistras.

Užsakymų sutvarkyti kapą Zenonas sulaukia ir iš užsienio, ypač svetur gyvenančių mūsų emigrantų, kurie visus reikalus susitvarko net negrįždami į Lietuvą. Tiesa, yra buvę taip, kad Zenonas sutvarko kapą, o užsakovas už tai net nesumoka.

„Nu ką jam padarysi? Nejaugi griausi tą paminklą? Neleidžia sąžinė. Tas numiręs nekaltas. Tas kaltas, kuris nenori mokėti“, – sako Zenonas.

Yra buvę ir vagysčių, kai iš Zenono kiemo vienas žmogus pavogė paminklą. Bet šiaip – Zenonas džiaugiasi, kad vagysčių mažėja, ilgapirščiai jau ir kryželių iš brangaus metalo nebenurinkinėja.

„Niekas nei lupa, nei vagia, nei nieko. Kai anksčiau kryželį pavogdavo. O dabar nebėra taip. Ramiau kažkaip“, – sako paminklų meistras iš Joniškio Zenonas Žarys.

Ved. Edvardas Kubilius