2022 m. rugpjūčio 20 d. futbolo klubo „Žalgiris“ Facebook’o paskyroje atsirado toks užrašas: „1982 metais Žalgiriui kovojant dėl patekimo į aukščiausią lygą įvairiuose stadiono sektoriuose pradėjo būriuotis aktyviausi aistruoliai Pirmą kartą, kiek pamena to meto liudininkai, į vieną vietą palaikyti komandos jie susirinko prieš 40 metų rugpjūčio 20 dieną rungtynėse prieš Maskvos „Lokomotiv“. Po trijų metų šis fanų judėjimas apsistojo Pietų IV sektoriuje ir ten pasiliko ilgam...“
Ar tikrai mes galime 1982 m. rugpjūčio 20-ąją dieną laikyti aktyvaus fanų judėjimo Lietuvoje pradžia? Kaip Pietų IV-oji iš futbolo stadiono sektoriaus virto bendruomene? Ar galima kalbėti apie Pietų IV-ąją kaip apie fenomeną, formuojantį pasaulėžiūrą?
Ar įmanoma nupiešti Pietų IV-osios tribūnoje besilankančių žmonių kolektyvinį portretą ir ar tam portretui tiktų sąvoka „subkultūra“? Ar Pietų IV-osios žmones reikėtų vadinti „ultromis“? Koks yra ultrų ir futbolo chuliganų santykis?
Kokius metus reikėtų laikyti Pietų IV-osios aukso amžiumi? Ir kada Pietų IV-osios bendruomenei buvo sunkiausi laikai?
Kaip Pietų IV-osios žmonės vertina Lietuvos futbolo nepriklausomybės tris dešimtmečius?

Pokalbis su ekonomistu Mariumi Ramanausku, viešosios įstaigos Futbolo klubo „Žalgiris“ valdybos nariu Ramūnu Čepaičiu, žurnalistu bei knygos „Anapus futbolo aikštės“ autoriumi Ingvaru Butautu ir sociologu Karoliu Jonučiu.


Ved. Aurimas Švedas