Kodėl istorikai, gebantys atskleisti sudėtingiausias praeities paslaptis ir atsakyti į klausimą „kas nutiko?“, dažnai pasijunta bejėgiais susidūrę su atminties plotme, mėgindami suprasti ką, kaip ir kodėl mes prisimename apie nutikusius dalykus.
Kas yra atminties vieta? Kaip atminties vietos gimsta, kokiu būdu jos įkraunamos tam tikrais pasakojimais bei emocijomis, kaip tokios vietos auga, kinta, pagaliau – miršta?
Kokie svarbiausi ir sunkiausi iššūkiai laukė istoriko, ėmusio tirti Panerių kaip smurto teritorijos ir atminties vietos biografiją?
Ar tikrai Panerių istorijoje galima pamatyti plačius kontekstus, skirtingose epochose įgyvendintą istorijos politiką, ją pagrindusią ideologiją, o taip pat dėl tos politikos ilgainiui susiklosčiusias skirtingas istorinės kultūros formas?
Kodėl Panerių memorialas ilgus metus ir dešimtmečius tiek architektūriniu, tiek ir muziejiniu požiūriu buvo plėtojamas taip silpnai?
Kodėl Paneriai XXI a. Lietuvos visuomenei yra vis dar neatrasta, nesuaktualinta, naujomis prasmėmis neįkrauta vieta?

Ved. Aurimas Švedas