Atspirties tašku pokalbiui tapo Vilniaus muziejuje liepos pabaigoje atidaryta paroda, pasakojanti apie vilniečių būsto revoliuciją, esmingai pakeitusią miesto gyventojų kasdienybę. Kodėl lūžiu laikoma XIX amžiaus pabaiga–XX amžiaus pradžia? Kokios technologinės inovacijos, kokia įranga atsirado vilniečių butuose tuo metu? Nepaisant skambaus „revoliucijos“ termino, svarbiausių buitinių patogumų diegimas į vilniečių butus tęsėsi maždaug penkiasdešimt metų. Kodėl šis procesas vyko taip lėtai?
Kiek besirūpinant komforto ir sanitarijos klausimais vilniečiai XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje turėjo galimybių sekti interjerų madas? Kaip miestiečiai sužinodavo apie tai, kas yra madinga, tarkim, Varšuvoje, Paryžiuje arba Berlyne? 1908 m. Vilniuje įsikūrė būsto įrengimo draugija, kuri po metų surengė parodą ir išleido katalogą. Ką reikšmingo nuveikė ši draugija?
Šiandien dažnas vilnietis, kurdamas savo buto interjerą, yra linkęs konsultuotis su dizaineriais. Ar XIX-XX a. sandūroje būta panašaus pobūdžio paslaugų teikiančių žmonių? Ar galima nurodyti kokį nors to meto vilniečių butą, laikytą stiliaus ir modernumo etalonu, savotiška siekiamybe, į kurią norėjosi orientuotis ir kiti?

Pokalbis su menotyrininkėmis ir parodos „Apie patogumą ir grožį. Pokyčiai vilniečių namuose 1870-1918 metais“ kuratorėmis dr. Dalia Klajumiene ir dr. Dalia Bagušinskaite.

Ved. Aurimas Švedas