Pokalbis apie Romo Kalantos auką ir šio žmogaus poelgio prasmę mums, gyvenantiems laisvoje Lietuvoje.
Ką tikro žinome apie devyniolikmetį vaikinuką, kuris ryžosi pačiai radikaliausiai (kokia tik įmanoma) protesto formai – vardan laisvės idėjos aukodamas savo gyvybę? Ar iš egzistuojančių šaltinių galima daryti prielaidą, kiek R.Kalantos sprendimas buvo spontaniškas arba – apgalvotas, ilgai brandintas? Kaip apibrėžti pačios R. Kalantos aukos ir po to vykusių protesto demonstracijų reikšmių Kaune santykį?
Kodėl R. Kalanta susideginimui pasirinko šalia Laisvės alėjos esantį Muzikinio teatro sodelį? Kaip šis įvykis maištas pakeitė Laisvės alėją?
Kokiu būdu R.Kalantos ir jo sielos šauksmą atsiliepusiųjų maištas paveikė 1972-ųjų kartos istorinę vaizduotę bei tapatybę?
Kiek prasminga ieškoti sąsajų tarp Kauno įvykių ir visame pasaulyje tuo metu vilnijusių jaunimo protesto bangų? O gal tokia aprėptis būtų per didelė ir derėtų telktis tik į Vidurio Rytų Europą ir mąstyti apie joje liepsnojusius gyvuosius fakelus? Ar tikrai R.Kalantos auką galima interpretuoti žvelgiat į mums, europiečiams, itin artimą Prometėjo mitą?

Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto istorikais – profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi ir docentu Kastyčiu Antanaičiu.

Ved. Aurimas Švedas