Ar Rusijos Federacijos karą prieš Ukrainą galima laikyti sovietinės civilizacijos „metastaze“? Kaip ir kokiu būdu mūsų gyvenimus veikia sovietmečio patirtys, šioje epochoje sukurti ir vis dar mūsų kasdienybėje tebeegzistuojantys reiškiniai, jos atminties vietos?
Ką tikro istorikai gali pasakyti atsigręžę į Lietuvoje susiklosčiusią vėlyvojo sovietmečio visuomenę – sovietinės civilizacijos „kūrybos“ rezultatą? Kaip reikėtų iššifruoti šiam sociumui taikomą metaforą „nuobodulio visuomenė“? Kiek tiksliai to meto žmogaus ir visuomenės pasirinkimus išreiškia trinarė schema „pasipriešinimas-prisitaikymas-kolaboravimas”? Kodėl sovietmečiu inteligentai, kaip taisyklė, buvo tarp prisitaikėlių? Kas skatino jų konformizmą?
Kaip ir kokio maištavimo galimybių vėlyvojo sovietmečio visuomenėje turėjo nenorintys taikstytis su gyvenimo nelaisvoje visuomenėje taisyklėmis? Ar kokiam nors išradingam maištininkui buvo įmanu gyventi taip tarsi Sovietų Sąjunga neegzistuotų?

Pokalbis su istorikais doc. dr. Tomu Vaiseta ir dr. Valdemaru Klumbiu.


Ved. Aurimas Švedas