Kultūros žmogų karo akivaizdoje apima bejėgystės ir beprasmybės jausmas. Atrodo, kad viskas, ką mes darome ir kuriame, smurto, niekšybės, kančių ir mirties akivaizdoje, yra nesvarbu. Kaip įveikti šią dvasinę apatiją?
Ką šiandien veikia ukrainiečių rašytojai, poetai ir muzikantai? Kaip ši karo patirtis pakeitė ukrainiečių literatūrą? Kokie tekstai gimsta sėdint apkasuose, girdint kaip aidi šūviai, matant kaip krenta bombos? Ką gali poezija žlegančių tankų akivaizdoje? Ir ką gali tankai padaryti poezijai?
Kokios priežastys skatina Lietuvos kultūros ir meno pasaulio žmones analizuoti karo eigą ir kurti dienos įvykių iš fronto zonos suvestines? Ką mums byloja iš ukrainiečių į lietuvių kalbą verčiami karo baisumus patyrusių žmonių pasakojimai, publikuojami platformoje „War Stories From Ukraine“?
Pokalbis su dainų autoriumi ir atlikėju Domantu Razausku, o taip pat – dviem poetais ir vertėjais Mariumi Buroku ir Vytu Dekšniu.

Ved. Aurimas Švedas