Tikriausiai istorikai vieningai nesutartų, kurie asmenys istorijoje svarbiausi, bet susidaro įspūdis, jog dažnai tai – ryškūs profesionalai, kurių palikimas greičiausiai nėra iki galo įvertintas istorinėje atmintyje. Vienas tokių – Mykolas Sleževičius, stovėjęs prie Lietuvos valstybingumo ištakų, vadovavęs net keliems tarpukario ministrų kabinetams, dirbęs Seime ir užsienio reikalų ministru, o po 1926 m. perversmo atsidūręs opozicijoje. Apie politiką, atsisakiusį tapti diktatoriumi, pokalbis su istoriku Mindaugu Tamošaičiu.

Ved. Rimas Bružas