Sandros Bernotaitės romano „Akys chimeros“ epicentre – mikrosiužetas, aprėpiantis viso labo vieną dieną (1939-ųjų liepos 25-ąją), kurios metu lenkų ir lietuvių rašytojai garlaiviu „Klaipėda“ plaukia iš Kauno prieplaukos į Gelgaudiškį. Pasakojimas apie šią kupiną tragikomiškų nuotykių ir nesusipratimų dieną romano autorei tampa pretekstu apmąstyti įvairius Pirmosios Lietuvos Respublikos valstybės ir visuomenės gyvenimo aspektus.

Kuo XXI amžiuje gyvenančiai rašytojai pasirodė svarbi tarpukario epochoje egzistavusi valstybė bei joje gyvenę, kūrę, klydę, didingus ir kvailus dalykus darę, žmonės? Kokias galimybes suprasti, interpretuoti ir pasakoti istoriją suteikia empatija ir ironija? Kada kūrybinio proceso metu meninė tiesa įgyja pirmenybę prieš istorinę tiesą?


Pokalbis su rašytoja Sandra Bernotaite.

Ved. Aurimas Švedas