Dėl kokių Abiejų Tautų Respublikos istorijos įvykių, reiškinių, procesų vertinimo polemizavo ir netgi kariavo lenkų bei lietuvių istorikai tarpukariu? Kaip antilenkiškas Lietuvos visuomenės nuostatas bandė savo poreikiams išnaudoti sovietinė ideologija? Kokius senosios ir naujosios abiejų tautų istorijos siužetus stengėsi iškraipyti, suklastoti, perrašyti (pabrėždamos lietuvių – lenkų antagonizmą) sovietinė istoriografija?
Kokių menamų „lenkų klastų“ eidami Nepriklausomybės keliu labiausiai bijojo lietuviai paskutiniajame XX a. dešimtmetyje?
Didelę XX amžiaus dalį Lenkijoje buvo gajus „pikto ir priešiško lenkui lietuvio mitas“.
Kada įvyko tokios esminės slinktys lenkų mąstysenoje? Kokios asmenybės ir kokios šių asmenybių išsakomos idėjos sugebėjo pakeisti Lenkijos visuomenės požiūrį į Lietuvą ir lietuvius?
Kokiems kūrybiniams sumanymams atveria galimybes susiklosčiusi geranoriška atmosfera tarp dviejų šalių istorikų bendruomenių XXI amžiuje?

Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto direktoriumi habil. dr. Alvydu Nikžentaičiu.

Ved. Aurimas Švedas