Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje. Šią diagnozę kasmet išgirsta kas aštunta Lietuvos moteris. Laimė, jeigu ligą pavyksta užčiuopti pirmoje arba priešvėžinėje stadijoje, tačiau tokie atvejai Lietuvoje, deja, nėra dažni. Mat vėžys – nebylus ir ypač retai apie save įspėja aiškiais simptomais.

Lietuvoje profilaktiškai dėl krūties vėžio tikrinasi tik pusė visų moterų, kurios privalėtų. Pagal ankstyvų diagnozių skaičių mūsų šalis velkasi Europos Sąjungos lentelių apačioje. O tai rodo moterų tikimybę išgyventi. Mat krūties vėžį apčiuopus trečioje stadijoje išgyvenamumas siekia tik 25 proc.

Dalies moterų po negailestingos diagnozės laukia ne tik kova su onkologine liga, kai kurioms jų tenka atsisveikinti su krūtimis. Neretai po krūtų operacijos subyra šeimos, moteris paskęsta depresijoje. Ar galėtų būti kitaip?

Moteriai po krūties vėžio operacijos 1 kartą per metus valstybė kompensuoja krūties protezą ir specialią liemenėlę, kartu kainuojančius apie 200 eurų. Jeigu moteris krūties neturi 25 metus, reiškia, jai valstybė preliminariai per šį laikotarpį yra kompensavusi priemonių už 5 tūkst. eurų. Palyginimui, krūties atstatymo operacija privačioje klinikoje kainuoja 4 tūkst. eurų. Kodėl užuot kasmet dalijus protezus negalima kartą ir visiems laikams moteriai atkurti krūties?

Laidos svečiai: Kauno apskrities moterų sveikatos draugijos „Alma“ pirmininkė Regina Malžinskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė ir BENU vaistinių tinklo Lietuvoje generalinė direktorė Rasa Montvilė.

Ved. Laura Adomavičienė