Ką visų pirma reikia pasakyti pristatant ypatingą lenkų modernizmo ir avangardo asmenybę – meno teoretiką, dailininką, fotografą, dramaturgą, filosofą Stanislawą Witkiewiczių jaunesnyjį arba Witkacą (1885-1939)?
Kodėl bene svarbiausiu Witkaco kūrybos nervu yra būties dramos, kultūros katastrofos, civilizacijos išsigimimo ir žlugimo nuojauta bei patyrimas? Kokius dalykus šiandienos žmogui byloja jo romanas „Besotystė“ (parašytas 1930, į lietuvių kalbą išverstas 2021) - antiutopinė fantazija, pasakojanti apie didžiai disciplinuotą kinų komunistinę valstybę, kuri įveikia įsivaizduojamą kontrrevoliucinę Rusiją ir ruošiasi užimti paviršutiniškai komunizuotas Vakarų Europos šalis?
Kodėl Witkacas tapo reikšmingu autoriumi mūsų dienomis?

Pokalbis su kultūros istorijos tyrinėtoju, Vilniaus universiteto doc. dr. Dariumi Kuoliu.

Ved. Aurimas Švedas