Lietuvoje diskutuojant kokį santykį reikėtų kurti su Rusijos valstybe bei visuomene, kaip taisyklė, išryškėja du požiūriai. Pirmojo šalininkai sako, jog turim labai aktyviai domėtis tuo, kas vyksta šioje šalyje, nes tai mums egzistenciškai svarbu. Antrojo požiūrio atstovai prieštarauja, jog toks elgesys būtų klaida. Esą geriausia ką šiuo atveju galime padaryti, tai visiškai užmiršti Rusiją bei jos realijas ir rūpintis bendrų namų Europoje reikalais. Kuri pusė šiame ginče yra teisi? O gal šiuo atveju įmanomos aukso vidurio paieškos?
Šios dienos pokalbyje atsigręšime į Rusijos visuomenę, kuri per trisdešimt vienerius Lietuvos Nepriklausomybės metus nutolo nuo mūsų politiškai, civilizaciškai bei, kas nemažiau svarbu, emociškai.
Tad kiek mes iš tiesų suprantame tai, kas vyksta Rusijoje? Kuo ir kaip gyvena šios šalies žmonės? Kokie procesai vyksta šios šalies meno pasaulyje ir teatrų scenose?


Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi.

Ved. Aurimas Švedas