Kokie įvykiai ir procesai sukūrė geopolitinių spąstų situaciją, į kuriuos pateko Pirmoji Lietuvos Respublika 1940 m. birželio viduryje? Ar šie spąstai buvo ganėtinai trumpalaikių konjunktūrų susiklostymo išdava, o gal čia reikia kalbėti apie ilgatrukmių procesų, apimančių dešimtmečius ir gal net ilgesnius laikotarpius, perspektyvą?
Kiek tuometinis Lietuvos politinis elitas sugebėjo adekvačiai suvokti Baltijos šalyse, Vidurio Rytų Europoje, visame Europos žemyne 1938, 1939 ir 1940-aisiais besiklostančią situaciją?
Kas vyko Lietuvoje laikotarpyje tarp dviejų juodųjų birželių: nuo 1940-ųjų iki 1941-ųjų metų?

Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriumi Zenonu Butkumi ir Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoju dr. Artūru Svarausku.

Ved. Aurimas Švedas