Ar poezija privalo turėti sąlytį su istorija, o gal jai derėtų kaip įmanoma tokio sąlyčio vengti? Kaip lietuvių poetai dažniausiai sprendžia šią dilemą? Kaip poetai mąsto apie istoriją?
Ar poetų keliami klausimai ir atsakymų į pastaruosius klausimus paieškos skiriasi nuo mūzos Klėjos tarnų darbo? O gal šiuo atveju svarbiau yra ne poetų gebėjimas kitaip interpretuoti, bet jų mokėjimas kitokiu būdu kalbėti apie istoriją?
Kokiomis aplinkybėmis buvo parašytas Czesławo Miłoszo „Poetinis traktatas“? Šis kūrinys kalba apie didžiąsias istorijos dramas XX amžiuje iš eschatologinės perspektyvos, todėl prasminga pasvarstyti klausimą – aspektais šis Cz. Miłoszo tekstas gali būti svarbus mums, XXI amžiaus gyventojams?

Pokalbis su poetu, kultūros istorijos tyrinėtoju, Cz. Miłoszo „Poetinio traktato“ vertėju profesoriumi Tomu Venclova

Ved. Aurimas Švedas