Neseniai įvyko jau 6-asis nacionalinis švietimo lyderystės forumas, kuris siūlė apsvarstyti tai, kokią vertę šiandien kuria mokykla. Iš tiesų viešojoje erdvėje šiandien gausu diskusijų apie švietimą – mokyklų tinklo optimizavimą, įvairiausius sudaromus mokyklų reitingus, Lietuvos švietimo sistemos situaciją tarptautiniame kontekste atsižvelgiant į įvairiausius tyrimus ir reitingus, mokytojo profesijos prestižo užtikrinimą ir jų gaunamą atlygį, o šiandien ir apie pandemijos iššūkius ir dėl to įvesto nuotolinio ugdymo išbandymus. Dažnai išgirstame ir tai, kad švietimo sistema yra sustabarėjusi, atsilieka nuo laiko dvasios, yra neefektyvi ir netenkina rinkos, darbdavių poreikių, apskritai neparengia jauno žmogaus gyvenimui.

Tačiau, kaip klausė konferencijos organizatoriai, ar visose šiose diskusijose nepasimeta pagrindinis švietimo sistemos uždavinys – visapusiškas žmogaus ugdymas. Apie visa tai ir pasikalbėsime su viena iš konferencijos organizatorių, Mokyklų tobulinimo centro direktore Egle Pranckūniene ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Švietimo politikos centro vadovu profesoriumi Rimantu Želviu.

Ved. Donatas Puslys