Lietuvos žvalgyba paviešintoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje akcentuoja, kad COVID-19 pandemija – kelia ne tik medicinines, bet ir socialines, ekonomines bei geopolitines grėsmes. Taip pat akcentuojama, kad Rusija ir Kinija naudojasi pandemijos situacija diskredituodamos priešiškomis laikomas valstybes arba, priešingai, mėgina gerinti savo tarptautinį įvaizdį. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad medicininę paramą ir inovacijas šios šalys ėmė naudoti kaip įtaką tarptautinėje arenoje galintį didinti galios šaltinį.

Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, medicinos priemonėmis ir įranga prekiaujančios įmonės galėjo neteisėtai laimėti viešųjų pirkimų už daugiau kaip 3 mln. eurų. Pasak prokuroro, surinkti duomenys leidžia manyti, kad vykdant pirkimus buvo ribojama konkurencija, diskriminuojami kiti tiekėjai.


Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba sako, kad per du šių metų mėnesius registruota tūkstantis du šimtai nepageidaujamų reakcijų į vakcinas. Pasak tarnybos viršininko Gyčio Andriulionio, per septyni šimtai pranešimų gauta dėl „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos, keturi šimtai dėl „AstraZeneca“ ir šešios dešimtys pranešimų dėl „Moderna“ vakcinos. Pranešusiesiems apie nepageidaujamus vakcinų poveikius buvo nuo 19 iki 87 metų, didžioji dalis jų buvo moterys.



Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad šalies vidaus žvalgybos agentūra seka didžiausią opozicinę partiją Alternatyva Vokietijai. Tai pirmas kartas šios šalies pokario istorijoje kai viena iš partijų šitaip nuodugniai stebimą dėl galimo pavojaus demokratijai ir galimų ryšių su ekstremistinių pažiūrų veikėjais.

Vašingtone imtasi papildomų priemonių saugumui užtikrinti dėl grėsmės, kad gali būti mėginama įsiveržti į Kapitolijų. Dėl šios priežasties Atstovų Rūmai atidėjo numatytus balsavimus. Apie grėsmę įspėjo JAV Kapitolijaus policija, nurodžiusi, kad skelbti pavojų paskatino žvalgybos informacija apie neįvardijamą sukarintą grupę.

Valdžia planuoja naują realybę, pagal kurią jau po 6-erių metų didmiesčių gyventojai važinėtų vien elektriniu viešuoju transportu, o po kelių dešimtmečių – turėtų nelikti jokių benzininių ar dyzelinių automobilių. Ekspertai į tokius planus žiūri atsargiai – esą gal ir įmanoma, bet reikia labai pasistengti. Ar Lietuva pajėgi įgyvendinti tokius pokyčius?

Kokie transporto įmonių patiriami sunkumai? Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ skaičiuoja, kad nuo pandemijos pradžios Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių. Iš jų virš 90 išsikėlė į Lenkiją, likusios nusprendė tęsti veiklą Vokietijoje ir kitose valstybėse. Asociacijos teigimu, dėl to valstybės biudžetas neteks beveik 45 mln. eurų pajamų, be to, gresia mažesnių įmonių žlugimas.


Ved. Madona Lučkaitė