Šiemet tikriausiai labiau nei bet kada nuo šeimų liks per šventes atkirsti mūsų vyriausieji ir brangiausieji – tėvai, močiutės ir seneliai. Jeigu šie gyvena atskirai, laikydamiesi pandemijai taikomų ribojimų ir nenorėdami jų užkrėsti pavojingu koronavirusu privalėsime tenkintis sveikinimais nuotoliniu būdu. Tačiau kartais telefono skambučio negana, juk norisi ne tik pasveikinti su šventėmis, bet tiesiog pasikalbėti, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais.
Ką vienišiems gyventojams šventiniam laikotarpiui yra numačiusios emocinės pagalbos tarnybos – papasakos „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė ir viena linijos įkūrėjų Kristina Čiuželienė bei emocinės paramos tarnybos „Vilties linija“ savanorė taip pat gydytoja psichologė-psichoterapeutė Lidija Stonienė.
Vienatvė neretai mums asocijuojasi su liūdesiu, vienišumo jausmu. Jeigu ta vienatvė yra priverstinė, ne mūsų pačių pasirinkta – ją pakelti gali būti nemenkas iššūkis. Tačiau vienatvė ir vienišumas nebūtinai žengia koja kojon. Galiausiai psichologai teigia, kad sunkumai neretai slypi mūsų pačių asmeniniame požiūryje į problemas. Požiūrį pakeitę galime tapti stipresni ir laimingesni. Ar įmanoma net ir esant laikiniems apribojimams susidraugauti su vienatve – klausime Vilniaus universiteto (VU) docentas psichologo Pauliaus Skruibio.



Ved. Laura Adomavičienė