Kaip šiandien reikėtų skaityti bei interpretuoti istoriografijos klasikos kategorijai priskirtiną „Annales“ mokyklos atstovo Fernand Braudel veikalą „Civilizacijų gramatika“?
Kodėl apie F. Braudelį kartais sakoma, kad šis mokslininkas iš naujo išrado istoriją ir kiek šie „išradimai“ matomi minėtoje knygoje? Kaip F.Braudelis mus moko žvelgti į laiką ir erdvę? Ką reiškia sąvoka „ilgosios trukmės“? Ar yra galimybė įžvelgti sąsajas tarp kalnų, upių ir miškų laiko, Renesanso arba kokios nors kitos epochos egzistencijos ir konkretaus žmogaus gyvenimo laiko? Kokį vaidmenį žmogaus, visuomenės, civilizacijos istorijoje, F.Braudelio nuomone, atlieka aplinka?
Kuo „Civilizacijų gramatika“ vis dar aktuali ir kaip ji padeda mums suvokti keistą, chaotišką, perkaitusį šiandienos pasaulį?
Pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto docentu Eugenijumi Saviščevu.
Ved. Aurimas Švedas