Aš, Domantas Razauskas prisimenu Kęstutį Antanėlį. Subjektyviai, asmeniškai. Prisimenu roko operą „Meilę ir mirtį Veronoje“, prisimenu jo dainas – visa tai lydėjo mane nuo vaikystės, vedė per paauglystę, darė įtaką. Per mano patirtį, per ją, per mano įžvalgas galite geriau suprasti, kokią vietą Lietuvos kultūroje užima šis įstabus kompozitorius. Per ją aš noriu prisijungti prie jūsų patirties, per savo prisiminimus prisijungti prie jūsų prisiminimų. Mat žmogus gyvas, kol tariame jo vardą. Ir, kas ypač svarbu kompozitoriaus atveju, kol klausome, niūniuojame jo amžinas melodijas.

Ved. Domantas Razauskas