Kokius laiškus mes dažniausiai rašome įprastinę 2020-ųjų dieną? O kaip laiškas buvo suprantamas lietuvių visuomenės elito XIX-XX amžių sandūroje?
Laidos metu sklaidydami Juozo Tumo-Vaižganto korespondenciją (šis asmuo gausiai susirašinėjo su XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės kultūros ir literatūros veikėjais) pabandysime atsakyti į šiuos klausimus: kada laiškas gali atlikti savistabos ir savikūros teksto vaidmenį? Kokiomis aplinkybėmis laiškas tampa dovana? Kada laiškas padeda pajusti bendrumą, leidžia užsiimti bendrų prasmių tinklo formavimu?
Šalia aukščiau paminėtų klausimų pamėginsime aptarti ir dar vieną labai svarbią temą: kaip J.Tumo-Vaižganto rašyti ir gauti laiškai atskleidžia lietuvių visuomenės pastangą eiti kultūrišku keliu.

Pokalbis su literatūrologe, vertėja dr. Aiste Kučinskiene (parašiusia knygą „Kultūrišku keliu: Juozo Tumo-Vaižganto laiškai“).

Ved. Aurimas Švedas