Ar ne per drąsu teigti, jog karas žmonijos istorijoje atsiskleidžia ne tik kaip įteisintas žmonių žudymas, bet ir kaip tam tikra kultūros forma?
Ar Lietuvos karybos istorijoje išryškėja bent viena (ar kelios figūros), kurioms būtų galima priskirti epitetą „karybos genijus“? Koks mūšis Lietuvos istorijoje (jeigu jį būtume laimėję arba pralaimėję) galėjo mūsų valstybės ir tautos likimą pakreipti 180 laipsnių kampu? Kokius svarbiausius lietuviškos karinės minties raidos etapus derėtų fiksuoti kalbant apie Nepriklausomybės epochą? Kodėl šiandien Lietuvoje susiklostė tokia tradicija, kad viskas, kas susiję su kariniais dalykais, yra slapta arba beveik slapta? Ar Lietuvos kariuomenės elito tarpe yra suprantančių, kad mūsų karininkams reikėtų perskaityti ne tik Sun Tzu „Karo meną“, bet ir Platono „Valstybę“ bei Timothy Snyder knygą „Apie tironiją“?
Kokius karus, tikėtina, kariaus žmonija artimiausioje ateityje? Ir kaip mums pasiruošti šiems, galimiems iššūkiams? Pokalbis su politologu, karybos ekspertu VU TSPMI doc. dr. Deividu Šlekiu.
Ved. Aurimas Švedas