Žmogaus teisės „gyvena“ ne tik kino ekranuose, įstatymuose ir teismo nuosprendžiuose. Asmeninės žmonių, su kuriais gyvename, dirbame ir kuriame, patirtys yra pilnos dokumentinio filmo scenarijaus vertų istorijų apie (ne)lygybę, aktyvizmą, įvairovę, laisvę ir pokytį visuomenėje. Jos sklando tarp mūsų ir trokšta būti išpasakotos, išgirstos, išjaustos, pasidalintos. Šiemet festivalis „Nepatogus kinas“ kvietė pažinti žmogaus teisių laimėjimus ir problemas per asmeninės patirties pasakojimus – dirbtuvių metu buvo gryninama pasakojimo technika, o vėliau istorijos papasakotos gyvai renginio metu.