23 APR 2024 · „Mano didžioji baimė, jog nauja pandemija gali baigtis visišku visuomenės audinio suirimu,“ - pasakoja virusų tyrinėtojas Gytis Dudas. Prieš pasaulį ištinkant pandemijai 2020 metais, dalis pasaulio mokslininkų įspėjo apie galimą grėsmę, kurią gali sukelti mutavęs virusas. Nors šiuo metu situacija pasaulyje suvaldyta, ekspertai pripažįsta, jog, pagal turimus duomenis, ateities pandemija neišvengiama. Kas, jeigu pasaulį dar šį dešimtmetį ištiktų nauja pandemija? Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtoju Gyčiu Dudu. Ved. Ignas Klėjus

16 APR 2024 · „Paukščiai turi gebėjimą miegoti vienu smegenų pusrutuliu, atsimerkus viena akimi. Tupi varna ant šakos, mums atrodo, kad ji žiūri į mus, o iš tiesų miega“, - pasakoja mokslininkas Mindaugas Mitkus. Jis yra vienas iš nedaugelio pasaulyje, tyrinėjantis paukščių regą. Ką patirtume, jei būtume paukščiai ir matytume jų akimis? Jeigu būtume antys, pasaulį regėtume 360° kampu, jei būtume musinuke, muses namuose tikrai pagautume savo pirštais. Ir tai tik nedidelė dalis įsivaizduojamo gyvenimo, regint paukščių akimis. Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku doc. dr. Mindaugu Mitkumi. Ved. Ignas Klėjus

9 APR 2024 · „Dalis vyrų pasakodami savo istorijas verkė“ - apie unikalų vyrų bevaikystės gyvenimų tyrimą pasakoja sociologas Daumantas Stumbrys. Mokslininkas su komanda tyrinėja kaip susiklosto vyrų gyvenimai, kuomet dėl įvairių aplinkybių nesusilaukiama vaikų. Ar visada tai tiesiog savanoriškas pasirinkimas? Bevaikystės gyvenimo atveju daugėja, o Japonijoje skaičiuojama net apie 30 proc. vidutinio amžiaus moterų, kurios niekada nesusilaukė vaikų. Kodėl bevaikystės atvejų daugėja? Kas, jeigu tai taptų dominuojančiu gyvenimo scenarijumi? Kuo unikalios Lietuvos vyrų patirtys? Minties eksperimentas su Lietuvos socialinių mokslų centro, Sociologijos instituto mokslininku dr. Daumantu Stumbriu. Ved. Ignas Klėjus

2 APR 2024 · „Manoma, kad pirmykštės molekulės susimokė prieš pirmąjį grobuonį vandenį“ - pasakoja astrobiologas Povilas Šimonis savo tyrinėjimais siekiantis išsiaiškinti - kaip Žemėje susiformavo gyvybė. Mokslininkas neseniai grįžo iš metus laiko trukusios stažuotės JAV Kalifornijos universitete, kuriame su garsiausiais šio klausimo tyrinėtojais, simuliuodami pirmykštės Žemės sąlygas bandė suprasti kaip pavienės molekulės galėjo sudaryti sudėtingas sistemas, ką mes šiandien vadiname gyvybe.. Ką žinome apie gyvybės susiformavimą Žemėje? Ar tai atsitiktinumas, o gal dėsningai pasikartojantis reiškinys? Kas, jeigu žinotume kaip mūsų planetoje atsirado gyvybė? Pokalbis su astrobiologu dr. Povilu Šimoniu.

26 MAR 2024 · „Jei paprašyčiau pasidalinti 10 svarbiausių gyvenimo įvykių, tikėtina, jog daugiau nei pusę jų bus teigiami“ - pasakoja mokslininkė Justina Pociūnaitė. Būdama psichologe, Justina tyrinėja autobiografinę žmonių atmintį - gebėjimą prisiminti svarbiausius gyvenimo įvykius, kurie kartais visai nepastebimai daro įtaką mūsų kasdieniniams sprendimams. Kaip atmintis mus saugo nuo mūsų pačių? Kodėl formuojame emocingas istorijas apie save ir kitus? Kas, jeigu galėtume atsiminti viską tiksliai taip, kaip įvyko? Pokalbis ir minties eksperimentas su Nyderlanduose gyvenančia mokslininke, psichologe Justina Pociūnaite. Ved. Ignas Klėjus

19 MAR 2024 · „Mokslininkai pastebėjo, kad miegant vorų galūnės trūkčioja, o akys juda, kaip žmogaus ir kitų gyvūnų“, - apie paslaptingą vorų miegą ir net sapnavimą pasakoja vorų tyrinėtoja Milda Riepšaitė. Susitapatinti su kitais gyvūnais, nesuteikiant jiems žmogiškų savybių, yra nelengva, tačiau naudinga bandant suprasti, kaip pasaulį suvokia kitos gyvybės formos. Vorai girdi ir jaučia, kurioje kambario vietoje jūs esate, nemėgsta kai kurio maisto skonio, mato ir net geba atskirti mėnulį danguje. Ką reiškia būti voru? Ką patirtume, jei juo būtume? Pokalbis su Vilniaus universiteto, Gyvybės mokslų centro doktorante, vorų tyrinėtoja Milda Riepšaite. Ved. Ignas Klėjus

12 MAR 2024 · „Tai trauminė patirtis, mums reikia išsikalbėti“, – atsako istorikas Norbertas Černiauskas, paklaustas apie tai, kodėl neretai esame linkę fantazuoti apie tai, kaip atrodytų Lietuva, jei būtų nepatyrusi sovietinės okupacijos ir išvengusi Antrojo pasaulinio karo. Istorikas šį minties eksperimentą nagrinėja savo naujausioje knygoje „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ ir pripažįsta, jog tokių hipotetinių istorinių scenarijų nagrinėjamas padeda bendrauti su praeities žmonėmis. Kas, jeigu būtume išvengę sovietinės okupacijos? Kokie būtume šiandien? Pokalbis su Vilniaus universiteto dėstytoju, istoriku dr. Norbertu Černiausku. Ved. Ignas Klėjus

5 MAR 2024 · „Vaistų gėrimas duoda klaidingą supratimą, kad jau esu senas“, – pasakoja kardiologė Jolita Badarienė, pripažindama, kad visuomenėje egzistuoja baimė padėti sau geriant vaistus. Pusę visų mirčių Lietuvoje sudaro širdies ir kraujagyslių ligos, o veiksniai, kurie lemia gyvybei pavojingiausias būkles, metų metus žudo tyliai ir iš lėto. Kaip gydysime širdies ir kraujagyslių ligas ateityje? Galbūt galėsime modifikuoti save genetiškai? Kodėl egzistuoja „blogasis“ cholesterolis ir kada jo padidėjimą reikia gydyti? Pokalbis su kardiologe, Vilniaus universiteto doc. Jolita Badariene ir Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Migle Tomkuviene. Ved. Ignas Klėjus

27 FEB 2024 · Kai miegame suaktyvėja δ smegenų bangos, aktyviai galvojant β. Kas, jeigu galėtume girdėti savo smegenis? Minties eksperimentas, kuris nėra jau toks hipotetinis. Kauno technologijos universiteto studentė, muzikos mokytoja Aistė Noreikaitė, savo žinias gilinusi garso meno ir dizaino studijose Londone, pasitelkusi elektroencefalografą, smegenų bangas pavertė į garsą, kurį naudoja muzikos ir kito meno kūrybai. Kas Aistę įkvėpė šiam mokslinės fantastikos scenarijui? Kaip skamba smegenys, kai užsimerkiame arba miegame? Ar tokia smegenų bangų muzika tiesiog pramoga, o gal pritaikoma plačiau? Visos laidos metu galite girdėti realiu laiku užfiksuotas Aistės Noreikaitės smegenų bangas. Ved. Ignas Klėjus

20 FEB 2024 · Per kelis tūkstančius metų pasikeitė ne tik žmonių valgomo maisto skonis, bet ir gebėjimas virškinti skirtingas maistines medžiagas, tačiau neabejojama, kad iš praeities patirčių galime daug ko išmokti. Anksčiau maisto kąsnis buvo be galo kartus ir su gerokai mažiau cukraus. Be to, mūsų protėviai savo kasdienius poreikius tenkindavo daug įvairesniu maistu, lyginant su šiais laikais, kuomet didžiąją dalį kalorijų gauname vos iš kelių kultūrinių augalų. Ar galėtume suvirškinti maistą, kurį valgė žmonės prieš 3000 metų? Su kokiomis problemomis susidurtume, jei valgytume taip kaip mūsų protėviai? Ko galime iš jų pasimokyti? Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto bioarcheologe prof. Giedre Motuzaite Matuzevičiūte Keen. Ved. Ignas Klėjus