8 SEP 2023 · Nors „tradicines“ kultūras įprasta įsivaizduoti kaip nepavaldžias laikui, iš tiesų jos visuomet yra tėkmėje ir sąveikauja su įvairiais politiniais ir ekonominiais režimais bei maišosi su kitomis kultūromis – tiek kaimyninėmis, tiek ir tolimomis. Šioje laidoje gilinamės į tai, kokius socialinius santykius kuria dovanos bei mainai dviejuose skirtinguose kontekstuose: Australijos autochtonų maisto kultūroje bei katalikybėje Lietuvos kaime. Kokia Australijos vietinių tautų maisto vieta daugiakultūrinėje Australijos virtuvėje? Kodėl kartais receptai yra slepiami? Kaip per maistą drauge vartojame ir kultūrą, atmintį, vietą, socialinius ryšius? Kokia mainų reikšmė religinėse praktikose Dzūkijos kaime? Apie šias ir kitas temas kalbame su Heidelbergo universiteto (Vokietija) antropologe Dr. Lina Pranaityte-Wergin.

25 AUG 2023 · Romai – viena iš labiausiai diskriminuojamų ir marginalizuojamų tautinių mažumų Lietuvoje. Ši grupė yra veikiama struktūrinės diskriminacijos, rasizmo, neigiamo stereotipų visuomenėje. Prie šios padėties prisideda ne tik institucijos bei individai, bet ir mokslas, ilgai egzotizavęs romus. Kaip pasireiškia antičigonizmas Lietuvoje? Kokios Vilniaus taboro nugriovimo pasekmės? Kodėl romai emigruoja iš Lietuvos? Kaip keičiasi romų tyrimai? Apie tai laidoje kalbame su romų tyrėju ir aktyvistu Gopalu Michailovskiu ir Lietuvos socialinių mokslų instituto Sociologijos instituto doktorante Agnieška Avin. Ved. Kristina Jonutytė

11 AUG 2023 · Šioje laidoje siekiame atskleisti antropologines įžvalgas apie visuomenės ir kultūros kaitą Europoje, ypač poindustriniame kontekste, kai iš naujo permąstomas resursų paskirstymas, skaitmeninių technologijų vaidmuo, identitetas bei vieta valstybės bei pasaulio ekonomikoje. Kokius privalumus ir įtampas atnešė „Facebook“ duomenų centras Švedijos šiaurėje? Kuo problemiškas perėjimas prie „švarios“ energijos Rytų Vokietijoje? Kokių įžvalgų apie visuomenę ir kultūrą suteikia antropologiniai infrastruktūros bei energijos sričių tyrimai? Apie šias temas kalbame su antropologe, Martino Liuterio universiteto Halėje-Vitenberge (Vokietija) profesore dr. Asta Vonderau. Ved. Kristina Jonutytė

28 JUL 2023 · Vietinės žmonių grupės lietuviškai vadinamos įvairiai – čiabuviais, autochtonais, vietiniais žmonėmis. Tai – mažos etninės ir kultūrinės grupės, kurios turi kolektyvinį istorinį ryšį su žemėmis, kuriose gyvena, jų ištekliais ir tam tikru gyvenimo būdu. Dauguma atvejų šios žemės buvo kolonizuotos, todėl autochtonai šiandieniniame pasaulyje dažniausiai egzistuoja kaip mažuma, kurios gyvenimo būdas ir žemės bei jų resursų valdymas priklauso nuo kultūriškai kitoniškos daugumos. Nors autochtonai sudaro apie 6 % pasaulio gyventojų, jie sudaro neproporcingą dalį gyvenančiųjų skurde, vidutiniškai turi trumpesnę gyvenimo trukmę ir susiduria su gausybe kitų socialinių, ekonominių bei politinių problemų. Kaip gyvena šiuolaikiniai autochtonai – kri tautos atstovai Kanadoje ir samiai Skandinavijoje? Kodėl kri tautos atstovių gimdymo patirtys skiriasi nuo kitų kanadiečių? Kaip autochtonai patiria besitęsiančias kolonizacijos pasekmes? Kodėl tradicinė medicina išlieka svarbi šiandieniniame pasaulyje? Šiomis temomis kalbame su antropologėmis dr. Ieva Paberžyte (International Cities of Refuge Network) ir dokt. Ugne Barbora Starkute (Azijos ir transkultūrinių studijų institutas, Vilniaus universitetas).

14 JUL 2023 · Šiandien žmonija gyvena klimato krizės sąlygomis. Šį terminą aktyvistai ir mokslininkai naudoja teigdami, kad klimato kaitos bei globalinio atšilimo reiškiniai jau nebėra abstraktūs ir nutolę, o jų pasekmės svariai jaučiamos įvairiose pasaulio vietovėse. Laikui bėgant ši krizė, nesiėmus pakankamų veiksmų, tik gilės. Pokalbyje šias temas nagrinėsime kalbėdami apie Pamario Alpių, Prancūzijos pietryčių regioną. Kaip klimato krizė jaučiama Alpėse? Kaip sugyvena žmonės, žvėrys, augalija ir kraštovaizdis kalnuose? Kaip menas ir antropologija pasitarnauja siekiant suprasti šias temas? Apie tai kalbame su menininke ir antropologe, Tartu universiteto doktorante ir jaunesniąja mokslo darbuotoja Daina Pupkevičiūte.

30 JUN 2023 · Neuroįvairovės terminas apibrėžia tai, kad žmonės pasižymi skirtingomis neurologinėmis ypatybėmis – kai kurias jų visuomenėje laikome „norma“, kitos diagnozuojamos kaip autizmo spektro simptomai, disleksija, hiperaktyvumas ar kiti, biomedicininiais terminais kalbant, sutrikimai. Kuo medicinos antropologija prisideda prie žmonijos neuroįvairovės supratimo? Kaip atrodo autizmo socialinių ir kultūrinių ypatybių tyrimai Lietuvoje ir kaip skirtingose kultūrose priimamas autizmas? Kodėl pastaruoju metu kalbama apie autizmo „epidemiją“ ir kaip antropologai tyrinėja neuroįvairovę? Pokalbis su medicinos antropologe, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja ir mokslo darbuotoja dr. Daiva Bartušiene. Ved. Kristina Jonutytė

16 JUN 2023 · Sibire iki šių dienų dalis vietinių tautų atstovų išlaiko klajoklišką gyvenimo būdą, augindami elnius. Arktinėje Jakutijoje jie susiduria su itin atšiauriomis klimato sąlygomis, o taip pat ir dažnai jų kultūrai ir gyvenimo būdui priešiška valstybės politika. Vietinių gyventojų socialiniame pasaulyje egzistuoja ne tik žmonės, bet ir vilkai, meškos, vietinės dievybės ir dvasios, o sugyvenimas su jais reikalauja ypatingų sugebėjimų, įgudžių ir žinių. Kaip 21-jame amžiuje gyvena Jakutijos klajokliai? Ar jie jaučia klimato kaitos pasekmes? Kodėl Rusijos valstybę jie traktuoja kaip „plėšrūną“? Kaip atrodo lauko tyrimas arktinėmis sąlygomis? Apie tai – pokalbis su antropologu, Vytauto Didžiojo universiteto podoktorantūros stažuotoju Aivaru Jefanovu. Ved. Kristina Jonutytė

9 SEP 2022 · Sibiras asocijuojasi su amžinuoju įšalu, itin atšiauriu klimatu ir laukine, neįžengiama bei pavojinga gamta, kuri, beje, pastaruoju metu sparčiai keičiasi vykstant klimato kaitai. Šoje „Ten ir atgal“ laidoje kalbėsime apie šią gamtą ir jos pokyčius, tačiau taip pat gilinsimės ir į tai, kaip ten gyvena vietiniai žmonės, ypač Sibiro autochtonai bei kaip jie sąveikauja tiek su besikeičiančia aplinka, tiek ir su besikeičiančiais ekonominiais ir politiniais režimais būnant Rusijos dalimi. Kaip gyvena evenkai, viena iš Sibiro vietinių tautų, šiandien? Kaip atrodo klajokliškas elnių augintojų gyvenimo būdas? Kaip jis keitėsi besikeičiant politiniams ir ekonominiams režimams? Kaip Sibiro vietiniai gyventojai reaguoja į karą Ukrainoje? Ar sunku vykdyti etnografinius lauko tyrimus su klajokliais Sibire? Apie šiuos klausimus kalbėsime su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesoriumi antropologu dr. Donatu Brandišausku. Ved. Kristina Jonutytė

2 SEP 2022 · Galvojant apie Mongoliją, prieš akis iškyla begalinės stepės, Gobio dykumos ir jurtose gyvenančių klajoklių vaizdiniai. Tačiau šios šalies kultūra ir visuomenė įdomios daugeliu aspektų - tiek turtingu, sinkretišku religiniu gyvenimu, tiek gyvybinga politine scena, užimant „demokratinės salelės“ tarp Rusijos ir Kinijos poziciją, tiek itin sparčiais urbanizacijos procesais. Be to, Mongolijos tyrimai mokslininkams padeda kvestionuoti įsišaknijusias kognityvinių mokslų tiesas, atkreipdami dėmesį į kultūrinę specifiką. Kuo ypatingas mongoliškasis budizmas? Kokią įtaką jis daro žmogaus savimonei Mongolijoje? Kodėl mongolai ypač dosnūs? Ar sąmonė – universalus konceptas? Kaip tyrimus vykdo kognityviniai antropologai? Apie tai – su kognityviniu antropologu, Orhuso universiteto mokslo darbuotoju Renatu Berniūnu. Kristina Jonutytė

26 AUG 2022 · Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose, o šie skirtinguose regionuose ir kultūrose yra itin įvairūs ne tik struktūriniu, bet ir gyventojų patyrimo, gyvenimo kokybės požiūriu. Miesto antropologai gilinasi į šią įvairovę ir bando suprasti žmonių kasdienes patirtis mieste: kokius asmeninius, socialinius ir kultūrinius saitus jie palaiko su juos supančia aplinka, kaip jie įsisavina miesto erdvę bei kokios bendruomenės kuriasi ir gyvuoja mieste? Kaip keičiasi Vilnius ir Kaunas? Kaip vietiniai gyventojai išgyvena šiuos pokyčius ir į juos reaguoja? Kodėl miesto gyventojams svarbi gamta? Kodėl svarbu paliesti, pauostyti, patirti miestą jį tyrinėjant? Į šiuos klausimus gilinamės su miesto antropologėmis – Niujorko miesto universiteto doktorante Vaiva Aglinskas ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorante Mykole Lukošiene. Ved. Kristina Jonutytė