„Kad nemažėtų gyventojų. Man kažkaip truputėlį baisu, nes matome ir gimstamumą nedidelį, ir mokyklos rajone vis tiek užsidaro“, – sako 39-erių Robertas Lavickas, kultūros žmogus, užaugęs Kuršėnuose, pagyvenęs Vilniuje ir prieš 10 metų atsikraustęs į gimtąjį žmonos kraštą – Pasvalį.

„Aš kai pagalvoju – dabar vaikas mano 7-erių metų mato tą natūralią gamtą, kaip viskas bunda, pavasaris, tie paukščiai. Sako, dabar vaikas nežino, kaip paukštis atrodo išvis“, – svarsto.

Robertas jau 10 metų vadovauja Pasvalio kultūros centrui, kuris visiškai renovuotas, kuriame repetuoja didžiulis choras, kuriame veikia kino salė ir kuris vertinamas tikrai labai gerai.

„Tas toks nusistatymas – ką jis čia darys? Kaip jis gali toks jaunas išvis vadovaut? Tai jaunam žmogui psichologiškai trenkė per galvą. Atvirai pasakysiu… Iš pradžių laibai bijojau ir norėjau grįžti atgal į Vilnių. Pradžioje materialinė bazė buvo šokiruojanti… Nuo ko viskas prasideda? Nuo rūbinės, nuo tualetų, nuo grimo kambarių“, – darbo Pasvalio kultūros centre pradžią prisimena Robertas.

Robertas laisvalaikiu, kurio šiaip neturi, jau 8-erius metus Pasvalio arenoje komentuoja „Pieno žvaigždžių“ krepšinio klubo rungtynes.

„Jau gal tampa įprasta gatvėje pamatyt juodaodį, nes visgi eina jie į kavinukes, jie čia gyvena. Bet vėlgi – visiems gal atrodo, kad mažuose miestuose kažkas yra kitaip, kad jie ten kažko neturi. Viskas čia yra“, – nukerta Robertas Lavickas, Pasvalio kultūros centro vadovas.

Ved. Edvardas Kubilius