Savaitės pradžioje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras išplatino pranešimą apie didėjantį COVID-19 židinių skaičių ugdymo įstaigose. Centro duomenimis visose Lietuvos ugdymo įstaigose per pirmas dvi mokslo metų savaites registruota virš 40 COVID-19 židinių, pusšimtis klasių dėl to išsiųstos mokytis nuotoliniu būdu.

Statistikos departamento duomenimis, šiandien vos 22,5 proc. 12-15 metų moksleivių yra visiškai paskiepyti COVID-19 vakcina, nors jų skiepijimas prasidėjo dar birželį. Šie vaikai yra skiepijami „Pfizer-BioNTech“ arba „Moderna“ gamintojų vakcinomis, kai tarp skiepo pirmos ir antros dozių tėra 3-4 savaičių pertrauka, tad vakcinacijai iki rugsėjo pradžios laiko tarsi būta pakankamai.

Nepaisant žemų vakcinacijos skaičių nerimą kartu kelia ir tai, kad nemaža dalis vaikų atsisako būti periodiškai testuojami. Ar tokiomis sąlygomis pavyks išsaugoti nepertraukiamą kontaktinį ugdymą? Kaip tokiu atveju suvaldyti sparčiai plintančią koronavirusinę infekciją, kai naujų atvejų skaičius per parą vietomis jau perkopia tūkstančio ribą? Pokalbis su virusologijos prof. Sauliumi Čaplinsku bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologe Daiva Razmuviene.

Kita laidos tema – sepsis, būklė, kuri kasmet pasaulyje nusineša milijonus gyvybių, o COVID-19 pandemijos akivaizdoje sepsio rizika yra nepalyginamai didesnė. Statistikos departamento duomenimis, pernai iš viso Lietuvoje registruota beveik 7 tūkst. sepsio atvejų, kone du trečdaliai jų nustatyti 65 metų ir vyresniems gyventojams. Kasmet nuo šios ligos mūsų šalyje miršta po 300-400 žmonių ir dėl tokios statistikos iš dalies esame atsakingi patys. Kartais nuo sepsio pradžios pacientas, laiku nesulaukęs pagalbos, gali numirti ir per kelias valandas, dėl to mums patiems ypač svarbu žinoti pagrindinius sepsiui būdingus simptomus ir gaires, kaip tokioje situacijoje elgtis. Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovu, prof. Sauliumi Vosyliumi.

Ved. Laura Adomavičienė