Higienos instituto duomenimis, per praėjusius metus nuo prostatos vėžio mirė daugiau nei pusė tūkstančio vyrų. Daugiausia mirčių registruota 70 metų ir vyresnių pacientų amžiaus grupėje. Sergančių šia liga kasmet nustatoma apie 3 tūkstančius ir prostatos vėžys diagnozuojamas vis jaunesniems pacientams. Įdomu tai, kad, genetikų tikinimu, daugiausia tai yra su senėjimo procesu susijusi onkologinė liga, kuriai paveldimumas turi mažai įtakos. Tik 5 proc. visų vyrų diagnozuojamas genetiškai paveldimas prostatos vėžys. Ar tai reiškia, kad šios ligos vyrai gali išvengti arba bent jau ją atitolinti? Pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologe radioterapeute Vita Žeromskiene.

Dalis lietuvių, kuriems prostatos vėžys buvo nustatytas ankstyvoje stadijoje, pagalbos traukia į kaimyninę Latviją. Čia teikiamas gydymas Ciberknife technologija, kurios Lietuvoje nėra. Šį gydymo būdą pasirinkę vyrai pasakoja, kad prostatos vėžys per kelis apsilankymus sunaikinamas jonizuojančia spinduliuote, be pjūvio. Tam nereikia ilgiems tyrimams gultis į ligoninę, pas kaimynus galima užsukti valandai po darbo ir po procedūros važiuoti namo. Kiek Ciberknife technologija pasiteisina ir kodėl tokio pobūdžio operacijos nėra atliekamos Lietuvoje? Pokalbis su gydytoju onkologu dr. Mindaugu Danilevičiumi.

Ir visgi kartais apie gresiančią onkologinę ligą galime sužinoti iš anksto. Mat moksliniai tyrimai rodo, kad vėžys gali būti genetiškai paveldima liga ir, jei šeimoje yra vėžiu sergančių žmonių, tikimybė jų vaikams sirgti padidėja 2-3 kartus. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, yra žinoma apie 20 tipų piktybinių navikų, kurie laikomi paveldimais. Šiandien įmanoma įvertinti individualią vėžio riziką pasitelkus onkogenetinius tyrimus. Apie šių tyrimų svarbą pasakoja Santaros klinikų Paveldimo vėžio centro vedėjas onkogenetikas dr. Ramūnas Janavičius.

Laidos vedėja Laura Adomavičienė