Kokių akmenų galima įmesti į psichologų daržą? Ar normalu, kad atėjęs į pirmąją konsultaciją pas psichologą jautiesi nepatenkintas įvykusiu pokalbiu? Ar tai rodo, kad su tavim kažkas negerai, o gal prastas psichologas? Ar reikėtų pas jį sugrįžti? Kodėl mums sunku būti šalia verkiančio žmogaus, priimti ne tik kito, bet ir savo nepozityvias emocijas? Ką reiškia dažnai sutinkamas posakis „pirmiausia reikia mylėti save ir tik po to galėsi mylėti kitą“? Ar jį galima suprasti klaidingai? Kodėl svarbu prisiimti autorystę už savo gyvenimą? Kas labiau padeda žmogui veikti, savo galių ar savo ribotumų įsisąmoninimas?
Apie tai ir daugiau – eklektiškame pokalbyje su jaunosios kartos psichologais Gediminu Tumėnu ir Vitalijum Gafurovu.
Ved. Milda Pivoriūtė
Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą.