Laida pradedama poetiškumo sampratos turinio ir šio socialinio fenomeno galimų sąsajų su išvaizdos kultūra aptarimu. Išvaizdos kultūros ir jos madų poetiškumas, manytina, kildinamas iš ypatingo, sakytume poetinio, santykio su individo išvaizda ir todėl vertintinas kaip išskirtinis, susižavėjimą asmens fizine, vidujine ir daiktiškaja taptybe, kaip darnią visumą, įkvėpiantis veiksnys. Kitaip tariant, individo patrauklumas provokuoja jo poetizavimui. Apie tai laidoje kalbamasi su dviem ypatingom pašnekovėm – poete, ponia Indre Valantinaite ir poete, psichologe, ponia Egidija Šeputyte-Vaitulevičiene. Laidos pašnekovės, atsakydamos į užduodamus, su tema susijusius, klausimus, nuoširdžiai dalijasi savo įžvalgomis, svarsto apie poetiškumo prigimtį ir ryšį su asmens išvaizda. Poezija – širdies prieraišumo mokslas, prisimindama įsimintą citatą, sako poetė Indrė Valantinaitė. Jos žodžiais tariant, poezija turi „rūbą“ – leidinio viršelį. Psichologė ir poetė Egidija sako, kad siekiant poetiškumui priskirti moralinius ar psichinius kriterijus, tektų kalbėti apie kūrybinį vyksmą, kaip psichinį aktą. Pasak Indrės, kiekvienas iš mūsų esame kaip Dievo parašytas eilėraštis; jai svarbi išorės ir vidaus darna. Egidija rūbą įvardija esant vidine tapatumo išraiška; ji sako, kad rūbas ar išvaizda gali tapti poetiniu simboliu. Išklausę laidą, be kita ko sužinosite, ar poetiškumas – vertė, koks psichologinis poetiškumo poveikis suvokiančiam, jaučiančiam subjektui, ar poetiškumas, kaip savybė, dominuoja individo fizinės ir daiktiškosios tapatybės atžvilgiu. Laidoje taip pat aiškinamasi, kaip suprastina psichinė tikrovė, poetinė fikcija, ar išvaizdos ir poezijos įsimenamumui priskirtinas bendrystės veiksnio vaidmuo, ar ištaigingas įvaizdis – glamūras, asocijuotinas su momentiniu blykstelėjimu…
Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas