Laidos pokalbis pradedamas pratarme, kurioje be kita ko aiškinama, kad individų elgesys – naudojimasis daiktiškaisiais atributais, siejamas su jų prisistatymu kitiems individams, tėra tik trumpalaikis įspūdžio apie savo daiktiškąją tapatybę sudarymas, kuris gali būti suprastas daugiaprasmiškai. Kas tas „paslaptingasis Aš“? Pasak laidos viešnios, profesorės, dailininkės scenografės, fundamentalaus vadovėlio „Kostiumo istorija“ autorės, ponios Virginijos Idzelytės-Dautartienės, „jis“ visuomet buvo, kito, įgaudavo naujas formas, bet prisistatymas priklauso nuo prisistatančiojo intelekto ir nuo tikslo, kuriuo siekiama sudaryti tam tikrą įspūdį. Profesorė konstatuoja, kad pasitelkiant kūrybingumą, [asmens] įvaizdis buvo kuriamas atsižvelgiant į laikmetį, jame galiojančias sampratas ir priimtinas išraiškas. Pavyzdžiu pasirenkamas Renesansas - Atgimimo epocha, kurioje įvyko radiklaus grožio kriterijų virsmas. Ar individo išskirtinumas gali būti tapatinamas su paslaptingumu? Koks istorijos ir kostiumo [rūbų derinio], kurį pašnekovė įvardija esant meno dalimi, santykis? Pokalbyje prisiminta Didžioji Prancūzų revoliucija, Napoleonas ir...išvaizdos kultūra, atitikusi laikmečio siekius, žmonių mentalitetą. Sužinosite, ką, vilkėdama kelnes ir fraką, siekė deklaruoti Žorž Sand, o pokalbio pabaigoje - kodėl neatsigręšime į antikinius laikus.
Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas