Nors ir baigęs teologijos mokslus, nesijautė savo vietoje, traukė istorija, rašyba, todėl, kai apsigyveno Lietuvoje, pastatė net kelis filmus apie pokario partizanus, o pastoriaus veiklą padėjo į šalį. Nors šiandien, tapęs paramos tiekėju kariaujantiems ukrainiečiams, sako, kartais tenka būti ir ramintoju. Vadina save romantiku net ir po 10-ies metų iš arti matomo karo, tačiau romantizmą atskiedė realybė. O štai pažadas vesti, kai baigsis karas Ukrainoje, lieka galioti, nors dabar tas pažadas tiesiog kybo ore, nes su ta, kuriai buvo duotas, išsiskyrė. Prieš 15 metų apie Lietuvą sakė, jog tai kaimų kaimas, nors ir „fainas“ kaimas, dabar, sako, vis dar esame kelyje iš to kaimo į didesnį miestą. Pokalbis su septynių kartų švedu, Lietuvos piliečiu Jonu Ohmanu, kuris, kalbėdamas apie lietuvius, sako „mes“.
Ved. Nemira Pumprickaitė