Artėjant 1988-ųjų rugpjūčio 23-čiajai, Molotovo–Ribentropo pakto metinėms, Sąjūdžio įvykius sekę žmonės pradėjo šnabždėtis apie planuojamą didelį mitingą. Apie renginį skelbė iš rankų į rankas perduodama nelegali spauda. Per Lietuvos televiziją atvykti į Vilnių kvietė mitingui vadovavęs profesorius Vytautas Landsbergis. Susidomėjimas buvo didžiulis, bet Vingio parke susirinkusi šimtatūkstantinė minia pranoko visus organizatorių lūkesčius.
Kalbėjusiųjų pasisakymuose vyravo Molotovo-Ribentropo pakto ir jo pasekmių Lietuvai tema, apie kurią tuomet žmonės arba nežinojo nieko, arba tik patyliukais aptarinėdavo virtuvėse.
Savo kalboje poetas Justinas Marcinkevičius pasiūlė įtraukti į mitingo rezoliuciją reikalavimus paskelbti paktą su visais protokolais tuometinės Sovietų sąjungos spaudoje, atverti archyvų duris bei išleisti dokumentus apie naujausią Lietuvos istoriją.
Didžiausias Sąjūdžio surengtas mitingas truko daugiau kaip tris valandas. Dalyviai pamena, kaip juos užplūdo nenusakomas jaudulys, tartum staiga atsivėrė akys, lyg trūkstama detalė sudėtingoje šalies istorijos dėlionėje pagaliau būtų suradusi savo vietą.
Tais metais mitingai nuvilnijo per visą Lietuvą, neaplenkdami nė mažiausio miestelio. Juose buvo keliami lietuviškos kultūros gaivinimo, paminklų išsaugojimo ir krašto ekologijos klausimai.