Nepriklausomos valstybės atkūrimas sukėlė atgarsį pasaulyje. Lietuva sulaukė demokratinių užsienio šalių moralinio palaikymo, bet oficialūs asmenys užmegzti diplomatinių santykių su Lietuva neskubėjo. Jie siūlė valstybingumo klausimą spręsti Lietuvos ir Sovietų sąjungos dialogu.
Siekdama pasaulio valstybių pripažinimo, 1990-ųjų kovo 17-ąją Lietuvos Aukščiausioji Taryba laišku kreipėsi į demokratinių valstybių vyriausybes. Lietuvos vadovai ir diplomatai įvairiais būdais stengėsi informuoti pasaulį apie Lietuvos siekius ir keisti Vakarų valstybių požiūrį. Sovietų sąjungos valdžios pastangos užkirsti jiems kelią šį darbą apsunkino, bet nesustabdė.
1991-ųjų vasario 11 d. Lietuva gavo Islandijos Užsienio reikalų ministerijos telegramą, kurią kitą dieną posėdyje perskaitė Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Islandija palaikė Lietuvą nuo pat pirmųjų nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo dienų ir tapo pirmąja suverenia šalimi pripažinusia Lietuvos valstybingumą. Bendra deklaracija dėl šalių diplomatinių santykių atkūrimo buvo pasirašyta 1991-ųjų rugpjūtį.
Prie šio drąsaus Islandijos diplomatinio žingsnio labiausiai prisidėjo tuometis šalies užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas, kuriam už tai suteiktas Lietuvos valstybės apdovanojimas ir Vilniaus garbės piliečio vardas. 2016-aisias jis dalyvavo atidengiant dekoratyvinį užrašą islandų kalba, žymintį šalies garbei pavadintą gatvę.