Istorinė akimirka, daugeliui tapusi atsisveikinimo su sovietmečio simboliu, užfiksuota 1991-ųjų rugpjūčio 23-iosios archyviniuose kadruose. Beveik keturiasdešimt metų Vilniuje stovėjusi Lenino skulptūra atitrūksta, pakimba ore, pamoja ranka susirinkusiems vilniečiams ir iškeliauja.
Tą dieną Lukiškių aikštė – sovietmečiu pervadinta Tarybų, o vėliau Lenino aikšte – buvo pilna pakiliai nusiteikusių žmonių. Minioje plevėsavo trispalvės, nors apie sovietų vado skulptūros palydas oficialiai skelbiama nebuvo. Lietuva jau pusantrų metų buvo laisva, bet nukelti Lenino paminklus miestuose užtruko. Vos paskelbus apie tokius planus, Vilniuje ir Klaipėdoje kurį laiką juos saugojo šalyje dislokuotos sovietų armijos šarvuočiai.
Bet 1991-ųjų rugpjūtį, Maskvoje žlugus pučui, nuotaikos ėmė keistis. Sovietų kariškiai traukėsi iš užimtų pastatų Vilniuje ir kitose šalies vietose. Jie apleido per kruvinąją sausio 13-ąją užimtą Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radiją ir televiziją. Liudininkai pasakoja, kad tų metų rugpjūčio 23-iąją mintis nukelti Lenino paminklą Vilniuje gimė spontaniškai.
Aikštėje dirbę kelių inžinieriai nežinojo, kaip skulptūra pritvirtinta, nes brėžinių paskubomis rasti nepavyko. Todėl teko improvizuoti. Lynu apjuostą skulptūrą truktelėjus kranu, ji lūžo per kelius ir džiugiais plojimais Leninas buvo palydėtas į čia pat aikštėje pastatyto sunkvežimio priekabą.
Simbolinis įvykis žymėjo naują valstybės istorijos etapą, kuriame nebėra vietos diktatoriams. Kelerius metus praleidusi tuometinio Dailės kombinato dirbtuvėse, Lenino skulptūra kartu su kitais paminklais sovietų veikėjams dabar stovi eglyne, netoli Druskininkų įkurtame Grūto parke.
Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos prasidėjo dar po metų ir oficialiai baigėsi tik 1993-iųjų rugpjūtį.